vaikystėje NG buvo langelis į kitokį pasaulį - užsienio lietuvių padovanota prenumerata mus pasiekdavo ne vienerius metus. tekstų, aišku, nesupratau, bet galima buvo jį vartyti - tokios kokybės spaudos fotografijų daugiau nebuvo kur pasižiūrėti. Amerikos didmiesčius "pažindavau" iš baltų ir raudonų linijų naktinėse gatvėse ir reklamų margumyno - dieninėse, - kažkodėl būtent jas įsidėmėjau, nors NG būdavo daugybė ir kitokių. pamenu, kokį įspūdį padarė kažkurių metų holografinis naujametinis viršelis su Žemės rutuliu...

neretai būna, kad vaikystėje patikęs dalykas, ragaujamas užaugus, atrodo visai nebe tokio skonio. žinoma, neišvengiamai daro įtaką ir paties žmogaus brendimas, ir pasaulio kaita. aš džiaugiuosi, kad NG pateisino viltis. nors gal neteisinga būtų taip sakyti, nes iš anksto nesitikėjau nieko konkretaus.

( bet per porą dienų įveikiau beveik visus 140 psl. )

žurnalistai dažniausiai daro dvi klaidas:
a) mano, kad tie, kuriems pateikiami klausimai, nieko nesupranta;
b) mano, kad jie žino viską: visais klausėjų tądien sugalvotais statistiniais pjūviais, palyginus su visom kitom pasaulio šalim, su 10 (būna ir 50) metų kitimais, bet kokioj srity, čia pat po ranka ir tuoj-dabar-duokduokduok.
 
(beje, neretai pasitaiko, kad ta iškamuota plačioji informacija pateikiama lyg ir kaip paties tyrinėjimų rezultatas:D bet, aišku, tai ne blogiausias variantas.)

dar būna "pataisykite mano straipsnį, aš čia nieko nesuprantu". iš vienos pusės, gal ir džiugu, kad rūpinasi nenugrybauti, iš kitos - o tai gal ir parašyti straipsnį, sugalvoti sau ir argumentus, ir kontraargumentus?

dar labai neįdomu rinkti informaciją, kai numanai, jog 70 proc. atvejų straipsnis jau parašytas ar bent iš anksto sugalvota, "kas čia priešas", ir tavo medžiaga nieko nepakeis, nors ir paneigtų tai, kas sakoma prieš tai. bus įmontuota paskutinėj pastraipoj ir tiek. arba iškirptas tas sakinys, kuris tinka siužeto dramaturgijai. primena kai kurių lietuviškų TV laidų vedėjų manierą nereaguoti į vyksmą, o skaityti tik iš parengto popieriuko:)

dar stebina, kai paprasčiausias tekstas prikaišiojamas žodelių "pabrėžė", "pratrūko", "neišlemeno". ypač jei atsakymas buvo raštu:D ir jie niekad nepagalvoja, kad su tokiais pagražinimais stato informaciją teikusį žmogų į kvailą padėtį, ir kitą kartą atsakymą gaus tokį sausą ir trumpą, koks tik įmanoma.

išties gerų pavyzdžių - toj srity, kur tenka susidurti dirbant, o ne šiaip skaitant/žiūrint - net neprisimenu. na, kažko, ką tikrai norėtųsi paminėti kaip profesionalų darbą. jei akivaizdžiai nepripasakoja pievų - ir tai gerai. bėda ta, kad labai daug kas mėgsta spręsti apie reikalus "iš tolo" (politikai irgi - va Veselka visais klausimais gali pakalbėti:)), ir net nenutuokia, kokius liapsusus daro. o norint svariai kritikuoti, o ne šiaip pasispjaudyti, reikia ypač gerai suvokti, apie ką kalbi. bet... gi laiko nėr:) ir ne laiko irgi nėr:)

pavyzdys bus visai iš kitos operos, bet tiesiog šiaip sunkiai suvokiamas: "Sekundės" straipnis apie nenupuošiamą eglutę miestelio centre, kurį lydi... visai ne eglutės nuotrauka. o tai... kur eglutė, a??

"Tai yra rafinuotas pederastų kerštas man" (c) Gražulis, šiandienos BTV žinios.

kažkaip neturiu jokio baisaus tam tinkančio tago:/

ai, čia pavėluotai, bet yshtabi į taip-reikia kolekciją: "Mes nieko nežinome, nieko negaliu pasakyti, kažkam gal taip reikėjo" (c) Šalaševičiūtė.

ne, aš suprantu, kad supermergaitės ir t.t., bet KAMUOLĮ KAM KANDŽIOTI??

"Nanotechnologijos praplės mūsų protinius gebėjimus iki tiek, kad per kelias minutės sugebėsime parašyti knygą"

va čia, man rodos, vienas blogesnių dalykų, kuriuos gali atnešti nanotechnologijos:D

o žaidžiam taip, aš jums nes savo (spaudos!!) pozityvą, o jūs patarkit, ar "Bitės" salone galėtų parekomenduoti meistrus (telefo arba pakroviklio kontaktai nebevež), - iš principo? ar operatoriams dzin da lampočki, jei garantinis pasibaigęs?

(kokia kiaulystė, kad pirmadienis nebus šventinė diena... nors ir dzin da lampočki tos Žolinės iš esmės:)

peržvelgiau viršelius žurnalų, kurie maximoj stovi "veidu į skaitytoją". rezultatai. 13 moterų (skaičiuoju kaip vieną moterį ir trejetą FHM namų tvarkytojėlių, ir vieną VK rožinianagę ranką*, ir Grybauskaitę, ir t.t.), viena pora, truputį pusnuogė (nes žemiau pečių nesimato), vienas V.V.Landsbergis pievoj su šiaudine skrybėle ir vienas neaiškios lyties priešistorinis žinduolis, ėdęs dinozaurus (IM).

ką apie mūsų visuomenės sudėtį pasakytų ateivis ksenosociologas?:)

* bez obid, bet man, net nepriklausančiai suinteresuotai žmonių grupei, pirmosios atrodė patraukliau:D

prieš atostogas turbūt daugelis apmąsto, kaip čia dabar puls skaityti knygas ir kiek jų įveiks. o paskui užsiima tuo, anuo, trečiuo, o knygos lieka ant staliuko:)
daugelis, bet ne visi.
aš jau taip nebedarau:)


 o iš tiesų šis postingas gimė, nes reik kažkaip prisiversti parašyti apie Lemą apžvalgą, tai va jau pradžia ir yra:)))

pakišo man "Universitas Vytauti Magni" paskaityti, VDU laikraštėlį (to nr. nėra internete). norėčiau išskirti du straipsnius. čia tyzeriai (c) kraka:

(hidrantas paprastasis Markučių rajono, paimta iš savęs)

("Land art" pavyzdys, paimta iš čia.)

( kai susergi per šventes, draugai tavo - internetas ir spauda:) )