jei pasitaiko proga, savaitgaliais po pietų stengiuosi išjudėti po vilnių pasibastyti. ne po parduotuves, o
po miestą. ir jau kelintą kartą pastebiu, kad viena nesaviausių vietų centre pasidarė gedimino prospektas. čia nepamirštant to, kad anksčiau kokių nors neigiamų jausmų jis man nekėlė, ir kad aš iki mokyklos augau jam paralelioj gatvėj (ok, name toj gatvėj).
kažkokie žmonės ten kitokie. paprastom dienom dar dzin, bet sekmadienį... sėdi krūvelėm, stiklinėm akim dairosi arba eina kompanijom, pagal mados kryptį sudarytom, arba net nežinau, kodėl, bet vis tiek kažkokie nenatūralūs. net džinsai, laisviausi, atrodo, rūbai, tampa dar vienu garsių firmų etikečių demonstravimo būdu. aš jų pačių tai nematau, bet kai rūbai nešiojami būtent
taip, nori nenori pastebi, kad kažkas negerai...
beje, gal aš atsilikus nuo postmoderniojo gyvenimo, bet va šitai man labai idiotiška. neturint jokių sentimentų amerikai, - jų ambasados vietoj paprašyčiau šios buv.? įstaigos pasiaiškinti:
pora porcijų įspūdžių mano mėgstama tema - apie vilniaus laiptines. jei žinot kokią įdomią, papasakokit, pabandysiu įlįsti. (aišku, jei patys tingis pafiksuoti;).
p.s. pastarąją savaitę etery būsiu tik nuo 17 val., jei būsiu išvis. atostogos, tsakant. jei labai reikės - belskitės ir bus atidaryta.