siaubinga ir griaudinga istorija su atitraukomis 'KAIP AŠ NORĖJAU PALAIDOTI GYVĄ KATINĄ' 

pas mus į sodą karts nuo karto atklysta gyvūnėliai. kažkada driežai lankydavosi, naglas kaip dešrelė tolimų kaimynų taksas, artimiausių kaimynų mišrūnikė paprašaika Tikė, paukščiai visokie, uodai, žinoma:), na, ir katės. 

bedorodama juoduosius serbentus (t.y., ne valgydama, nes nemėgstu, o bepjaustydama, mulčiuodama, kalkindama, tręšdama ir dar bala žino kuo ten užsiėmiau) aptikau šitą vorą, ir ta proga jį pasiėmus į ranką (ofkos, su pirštine:), kita ranka nepatingėjau atsidaryti kuprinės, išsitraukti fotiko, nusikeikti, kad ne tas objektyvas (tiesa, tam rankų išvis nereikia;)), ta viena kaire ranka pakeisti objektyvą ir tada jau puoliau fotkint, nes fainas jis man pasirodė. tik kadangi sodas, nebuvo ant kokio gero paviršiaus padėt, tai teko ant klijuotės. 

paprastojo vapsvavorio biografija.

heh, geras patarimas: "Sugautą individą lengviausia numarinti ir užkonservuoti, patalpinant indelį su gyvūnu keletui valandų (4-6 val.) į šaldiklį, o paskui perkelti į 70% etilo ar izopropilo spiritą." gal tiek to... šioje nuotraukoje jis nelabai panašus, čia geriau matosi.

 (vaikystėj, beje, paniškai bijojau vorų...)