padėjau seneliui krauti knygas į lentynas (garbė lentynų dievams, pagaliau jos atkeliavo), kad ir kaip būtų keista, jis kai kurias knygas leido išmesti. na, arba "pasiimti/atiduoti".

( Olšauskas, Zoja, kinai, padavimai )

kai skaitant Roberto Silverbergo knygą "Sienų karalijos" ("Eridanas", PFAF) prasimuša palyginimas su J.Biliūno "Laimės žiburiu", taip ir neapleidžia. na, tuo metu, kai nesi mirtinai įtrauktas į siužeto vingius. universalus vis dėlto vaizdinys - kalnas, į kurį kopiant tave puola pabaisos. ir viršūnė, kur laukia bent jau Prometėjaus ugnelė. ir nafig tie kosminiai laivai ten?..

a, seniai norėjau pareklamuoti. A.Mickevičiaus Vilniaus apskrities viešojoje bibliotekoje* veikia tokia mainų lentynėlė, kur gali padėti atneštą savo knygą, kurios nebereikia, išsirinkti kitą. paskui ją ar grąžinti, ar pasilikti, jūsų reikalas.  man rodos, geras dalykas, aš irgi naudojuos.



* kuri šiuo metų laiku dirba nuo pirmos, ir nėr ko anksčiau brautis. ir apskritai, kam tos bibliotekos, ką, jau perskaitėt visas, kurios namie yra?:D

o aš ką, o aš nieko:) aš tik dulkinas knygų lentynas tvarkiau:D

skaitau A.Gromovo "Feodalą". galvoju, jau senokai buvo bepasitaikiusi knyga, kurią skaitant automatiškai bandytum įsivaizduoti save veikėjų vietoj. o jei mane išmestų į Plokštumą? ką daryčiau? eičiau tolyn ar sėdėčiau prie akmens, ant kurio parašyta "lauk čia"? ramiai ūkininkaučiau, atiduodama dešimtinę? kelčiau maištą ar tiesiog išsikraustyčiau iš protelio?

ne taip seniai suvalgiau "Arbūzų cukruje". dabar intensyviai bandžiau prisiminti, kur aš ją ir kokia proga pirkau... aha, Palangos knygyne, laabai atpigintą:). va ten nė velnio nesinorėjo tapatintis, su niekuo. per mažai rūkau ir geriu (:D), kad tokios knygos įtrauktų į savo prasmių lauką, bet tekstas labai tinkantis "nuobodžiam stovėjimui ir laukimui mikriuko, kuris turi atvažiuoti arba už 20 minučių, arba gal už 1,5 valandos, o gal ir niekados". absurdeskos prieskonis. kalba pakeičiama kalbėjimu. nežinau...

"Priėjo padavėja ir pasiteiravo, ko norėtume priešpiečių.
- Ką užsisakysite priešpiečių, vyručiai? - paklausė.
<...>
- Šios dienos patiekalas - kotletai, ar ne? - paklausė daktaras Edvardsas.
- Taip. Kotletai, ne paslaptis, pilką dieną - išeitis, toks mūsų devizas, - tarė ji.
Visi nusijuokė. tai buvo vykęs pokštas.
- Aš valgysiu kotletus, - pasakė Fredas.
- O tu? - paklausė padavėja. - taip pat kotletus? 
- Taip, kotletus, - atsakiau.
- Trys porcijos kotletų, - tarė padavėja."

gal mes taip ir kalbame?..
 
o gal vis dėlto ne:}

ir šiaip, iš absurdo pasaulių man labiau patiko "Trečiasis policininkas".

(tiesa, unless_spring, vis pagalvoju, jei kartais pasimiršo, kokią knygą tada minėjau, - tai buvo "Chazarų žodynas":)

"Bartas daužėsi su kokiais aštuoniais, devyniais užpuolikais kaip pašėlęs. Dar po kelių smūgių šie pradėjo trauktis, o jis sekti paskui juos, nepastebėjęs, jog kovos lauke liko vienas. Akimirką stabtelėjęs ir apsidairęs, jis išvydo, kaip triumfuojantys nugalėtojai bado kalavijais priešmirtinių traukulių dar tampomus užpultos vilkstinės karius. Klykdami laukiniais balsais, kapoja jiems galvas ir meta į roges. Štai ir priešų, regis, jau nebeliko, tada vienam kažką užrikus, visi, iškėlę kalavijus, nežmoniškai rėkdami ir kruvini iki alkūnių, metėsi ant klykiančių iš siaubo surištų moterų su vaikais."

kaži, kodėl norisi sakyti, kad autorius - ne A.Dusevičius, o majoras?:} na, tiesa, vėliau daugiau kalbų negu pjautynių.

prieš atostogas turbūt daugelis apmąsto, kaip čia dabar puls skaityti knygas ir kiek jų įveiks. o paskui užsiima tuo, anuo, trečiuo, o knygos lieka ant staliuko:)
daugelis, bet ne visi.
aš jau taip nebedarau:)


 o iš tiesų šis postingas gimė, nes reik kažkaip prisiversti parašyti apie Lemą apžvalgą, tai va jau pradžia ir yra:)))

ogi štai ir "Perkūno karys" atkeliavo! anam konvente negirdėjau majoro A.Dusevičiaus paskaitos, bet gal ir gerai, nes ten buvo baisios istorijos apie realų karą, tiksliau, kas lieka po jo, o fantastinis kovinis erotinis* jo riomanas tai štai apie ką:

"Romane Bartas blaškosi tarp trijų moterų ir savo norų. Net vesdamas karius į žūtbūtines kautynes, jis nesiliauja apie jas galvojęs. O moterys stiprios, aistringos ir tokios skirtingos! Jos gelbsti Bartą net tada, kai tai atrodo neįmanoma. Jaunas vyras blaškosi tarp valios diktuojamo sprendimo būti narsiu karvedžiu ir savo geismų tenkinimo." šumerų prakeiksmas, senovės Lietuva, kalenantys kulkosvadžiai, žvangantys kalavijai ir t.t.

šiaip jau "pagrindinė tema yra meilė, karas, drąsa, vyriškumas ir nuostabios Moterys, dėl kurių vyrai tampa tikrais Vyrais". kaip suprantu, moterų reikia mažiausiai trijų;)

21 litas, biski gaila... kokie mes godūs:( bet prašyti iš leidyklos, o paskui - vdrug teks į šuns dienas išdėti? - nepadoru. reiks paieškoti atostogoms:) nors būtų ne lietuvio - tikrai neskaityčiau, tema, žinote... kovinė erotinė...:D

P.S. su iliustracijom!

* žodis "fantastinis" dažnai dingsta iš aprašymų, nes, matyt, ne fasonas:)))

prozininkams (netyčia buvau parašius "prizininkams":): pirmosios knygos konkursas pratęstas. įdomu, nėr kūrinių ar nėr gerų kūrinių?..