Šiandien - Aukštadvario apylinkės. įdomiausias laimikis - keistai žalias ežeras. viskas kitkas irgi čia, atsiprašau už kokybę ir pasikartojimus, kažkaip atsainiai pažiūrėjau į fotografavimą šįkart... 

 

kadaise, kadaise, tos dienos negrįš, buvau aš gražuolis cirko arklys... (c)

kažkas kažkada gal net visai ne čia sakė nežinantys, kaip atrodo sansevjeros žiedai (iš serijos "O ji išvis žydi?"). mes, tiesa, nuo vaikystės ją vadinam sansaverija, bet tai ne esmė. štai kaip ji žydi. dabar perbazuota į balkoną, nes man kvapas per aštrus.

 

kosulys staiga liovėsi. temperatūra šiek tiek pakilus. kas mane labiausiai stebina, aš nenoriu valgyti. siaubas. kas žino, jog valgau 4 kartus per parą, truputį supras. kadangi organizmui maisto vis tiek reikia, jis jaučiasi nukvėšęs ir svaigtelėjęs, bo aš tik po vėlyvų pusryčių. bet aš nenoriu valgyt:/
į veną turbūt reiktų pasimaitinti:)
na, nors gal bent šiek tiek trešnių...

 

linkėjimai iš 'saulėtojo pajūrio';)

pamačius vėl tą geltonmargę boružę, atsirado įtarimas, kad ji negali būti "ta reta dilgėlinė". akurat. juodasiūlė. geras pavadinimas.



aš linkėčiau, kad jų prisiveistų daug ir jos suėstų amarus. kažkokie amarų metai. kol būsiu prie jūros, tie gyvuliai dar nugrauš man rožes;/
beje, įdomu, kodėl boružės įvairiose kalbose siejamos pavadinimu su dievu?.. kuo čia jos jau tokios dieviškos. tik ne tos azijinės, neseniai skaičiau, gluši vakarų Europos ūkininkai prisivežė jų kaip biologinio kenkėjų priešo, tai tos pasitaikė tokios aršios, kad ėmė kandžioti ir žmones. ir nemažos, sakyčiau, 9-10 mm. aišku, laikrašty parašė cm, nes mūsų žurnalistai ir šiaip yra genijai:). dar vienas pavyzdys: rašo mergelė apie aptarnavimą kavinėse ir džiaugiasi, jog kepsnį gauna "tik po 8 minučių". tai koks kepsnys, višta tu, iškepa per tiek laiko:D mikrobanginis musėt.

o apskritai tai baisu spaudą skaityt/žiūrėt. profaniškumas per visur kur - o žmonės tai tiki. kad ir su ta nelemta šeimos koncepcija, jau vėl painioja programą su įstatymu, ir jiems giliai dzin, ką gali Adamkus, ko negali. Taip va pasiimi laikraštį ir gali pribaksnoti krūvą nesąmonių. o jei dar profesionaliai išmanytum tas sritis... nors tiesa, svarbiausia yra rasti kokį nors sąmokslą. lietuviai apskritai sąmokslų fanai. ir dar klanų ieškotojai. ir juodų rankų. juokinga, ponai:), gyvenimas dažniausiai kur kas paprastesnis negu politiniuose trileriuose. jei kažkas kažkam patinka, nebūtinai tam kažkam kažkas už tai sumokėjo;]. yra ir LJ tokių klanų ieškotojų, oi, nerimsta seklio Morkos genai:D na, turbūt esmė ta, jog tada jaučiasi žmogus itin įžvalgus ir išmintingas, jei ką nors kokiam klanui/žydomasonams/pasirinktinai priskiria. o ir gyventi lengviau. 

tataigi, kaip sako Gedas:)

kaip gerai suprasti, kad visos tos nesąmonės su nežinia-kokiom-skolom-ir-nežinia-kada-vykstančiom-paskaitom yra tik durnas sapnas, universitetas seniai baigtas ir tau giliai dzin visi šitie dalykai:) taip giliai, kad net sapnuose išlenda:D

meteorologai gąsdina sausra, kwietkelis žada audrą, uodai šėlsta... o jūroj prie Palangos 10 laipsnių.  

kol kas užsukom prie Saidos.



  
"O dabar po truputį grįžtam į Ženevą", kaip sakė Kesminas. na, ne į Ženevą šįkart, bet... buvau už kroatus, bet dabar gal jau apsigalvojau. buvau pamiršus, kokie jie artistai ir grubuoliai. nors austrai nieko stebuklingo nerodė, taigi, žiūrėsim toliau. reikia gi išsirinkti, už ką sirgti:). kol kas portugalai pirmi eilėj:}

šiaip dienos citata: "Pinki, tu kvailas, bet silpnaprotis" (c) Makaulė.

šian perskaičiau pareiškimą, kad faktas, jog knyga lietuvių autoriaus, paprastai verčia padėti ją į lentyną. kaip gaila, kad forumai - ne čatai, ir negali netrukdomas pasakyti, ką galvoji apie tokius šmikius. ką galvoju? vemt verčia. ir dar žmogus dirba lietuviškam žurnale. jo, ir kas jį į rankas ima?..

nekenčiu, kai žmonės vaikšto po temas, nesvarbu, virtualiai ar realybėj, ir viską dergia, dergia, dergia. 'nemačiau, bet šūdas.'  Fransua Rablė rašė apie - labai tingiu tikrinti, atrodo, teisingai prisimenu - vienuolius, kurie kapsto vaikų pritupėtas krūveles, renka jose vyšnių kauliukus ir kažką ten iš jų verda. (negi vyną galima taip daryti, nesu tikra.) šniukštinėtojai ir derglinėtojai. ale yra žmonių, kurie ir vyšnių krūvoj š suras. bet koks jiems iš to malonumas, štai kur klausimas?

na, bet geriau jau apie gyvūnėlius. sakiau, kad sode nesimato boružių. matosi, tik netradicinės.

štai dilgėlinė boružė. nagi net reta, pasirodo...                           o šitas, pasirodo, negeras vabalas:/ bitinis keršvabalis. bitėms kenkia.


                

ar žinojote, kad skrendantį karkvabalį galima nuspirti koja?:] še tau ir aerodinamika.*
gaila, per draugiškas rungtynes lietuviai turbūt irgi karkvabalius spardė, o ne rusams į vartus;/. ir visai nenustebčiau, nes nelabai matėsi, ką jie ten daro, nes sode telikas rodo afigiennai:). pamenat raudonus 'šilelius'? tai va, šito ir ekranas dabar raudonas bei lenktas į kairę. kad ir kaip dviprasmiškai skambėtų:D o kadaise buvo banaliai tiesus ir spalvotas. teko prisiminti senus triukus: pasukinėti ratuką šone ir laikyti už antenos apsimetant laidininku.

nagi, va jis:



gaila, iš vidutinio atstumo pažinti galima buvo tik Danilevičių su jo senovės lietuvio stiliaus šukuosena:))))

žydi ankstyvasis bijūnas, obelys ir slyvos mėto neužsimezgusias užuomazgas. laksto įkyrūs rudi blizgantys žaliagalviai vabaliūkščiai, morčius jiems ar kiaušų dėjimo metas, ar išsiperėjimo metas, nežinau, bet toks nemalonus zvimbimas kelių lygy virš vejos;/ užtat pasitaiko juokingų voriukų.

radau sode kažkeliašimtąją PFAFo knygą, eee, "Raudonojo mėnulio medžiotojai". skaitau, žvengiu. logikos minusas, bet užtat skaitosi lengvai. į sodą labai pravartu nusigabenti nurašytą plyštančią lektūrą, kuriai būtų gaila laiko namie:). ypač veža, kai tas pats personažas vienam sakiny vadinamas tai vardu, tai pavarde... pvz., "Deinui atrodė, kad ...., bet Maršas to nebijojo". 

* beje, bitės ir kiti vabzdžiai taip giriami dėl savo sugebėjimų rasti kelią... o tegu pabando rasti kelią iš šiltnamio:}. arba kiek kartų matėme besidaužantį į lango stiklą vabzdį, kai visai netoli - pravertas langas? tai kur toji jų nuovoka:}. kaži, kiek dar tūkstantmečių turės praeiti, kol jų genuose atsiras žmonių sukurtos aplinkos atpažinimas ir mokėjimas iš jos išsikrapštyti...