kai ant medžių dar buvo ką apšviesti:



( kai šviesos persikėlė paskui lapus... )

vaikystėje NG buvo langelis į kitokį pasaulį - užsienio lietuvių padovanota prenumerata mus pasiekdavo ne vienerius metus. tekstų, aišku, nesupratau, bet galima buvo jį vartyti - tokios kokybės spaudos fotografijų daugiau nebuvo kur pasižiūrėti. Amerikos didmiesčius "pažindavau" iš baltų ir raudonų linijų naktinėse gatvėse ir reklamų margumyno - dieninėse, - kažkodėl būtent jas įsidėmėjau, nors NG būdavo daugybė ir kitokių. pamenu, kokį įspūdį padarė kažkurių metų holografinis naujametinis viršelis su Žemės rutuliu...

neretai būna, kad vaikystėje patikęs dalykas, ragaujamas užaugus, atrodo visai nebe tokio skonio. žinoma, neišvengiamai daro įtaką ir paties žmogaus brendimas, ir pasaulio kaita. aš džiaugiuosi, kad NG pateisino viltis. nors gal neteisinga būtų taip sakyti, nes iš anksto nesitikėjau nieko konkretaus.

( bet per porą dienų įveikiau beveik visus 140 psl. )

paspėliojam?:)



(šiom dienom gyvenu kaip tikras gamtos vaikas: čiobreliai, liepžiedžiai, aviečių lapai, čiobreliai, liepžiedžiai, aviečių lapai... eferalganas ir citramonas:D)

(katės elgiasi jau gražiau. truputį bando žaisti, o gal puldinėtis. mažoji neėda parneštos žolės, užtat ėda mano gėles:/)

miške galima rasti dar šiek tiek uogų. bruknių ir mėlynių. skoniu jos primena uogas, ištrauktas iš kameros... sumažinto uogiškumo:)



dar rasta viena kaukolė (palikta) ir viena didelė graži voveruška (pasiimta ir su tamtyč nupirktų pievagrybių kompanija išvirta). šilas dar kvepia, bet jau stingsta... beje, "kvepia pušynai, kvepia šilojai" - taip, šilojai yra viržiai.

"Išsigimėliai nereikalingi", - taip komentuoja AM atstovas Selemonas Paltanavičius. (apie vilkus, netikrus vilkus, vilkus.lt ir jų "senamadiškus oponentus". kas teisus, aišku, nesuprasi.)



linksma patarlė parinkta:] nekiškit nagų į tą mokslą, vaikai...

dar apie beveik gamtą. prisiminiau šiandien tokį filmuką, prieš gerą dešimtmetį rodytą, "Pingvinai keršytojai". mėgsta pingvinus animatoriai:). Lolo, pėdutės, ir visa krūva tarybinių multikų...

ankstyvą rudenį bangom užeina keistas įsitikinimas, kad vėsa, šalnos ir lietus - tai labai laikinas reiškinys, ir vasara dar turėtų grįžti. ne po 3 metų laikų, o greitai greitai..

ne vien Pučkorių atodanga Lietuvoje įspūdingai atrodo... tiesą sakant, kai upė taip žemai ir toks status skardis, net nelabai jauku, - nepratę mes prie panašių reljefo nelygumų.

Ūla čia teka pro žemynines kopas. smėliukas tikrai kaip kopose:) gražiai pasakoti apie mišką nėra ko, reikia pačiam pabūti. simpatiškas miškas, sutvarkytas, nebent sudžiūvę kadagiai akis bado, o šiaip tobulas "brandaus reto pušyno su menku pomiškiu + beržų-drebulių salelės" stilius:)

miškas sausas, baltosios samanos kaip sniegas gūra žengiant per jas. tad ir grybų radom daugiausia tokių padžiovintų:). ir jau nėr ko sakyti, kad miškas kiaurai išgrybautas. kai ant kelio auga pusės sprindžio baravykiokai, aišku, kad nebaisiai čia kas tais miško keliais vaikšto.