| |
| pastaruoju metu tai vien dovanos. ne, ne gaunu, o galvoju ir perku. ar aš per daug iniciatyvos rodau, ar taip supuola, ar pamirštu apsimesti, kad nerasiu tam laiko... va, dar vieną reik sumąstyti. na, bet čia ne apie tai, tiesiog atsitikimas, apie kurį norisi papasakoti, vyko "Akropoly", o ten buvau dėl priežasčių, nurodytų anksčiau (beje, neradau, ko reikėjo;/ o reikėjo gražių, bet naudojamų lazdelių valgymui).
taigi, pasuku į fotoprekių parduotuvę, prisiminus, jog reikia "pikniko proga" nusipirkti juostą. man prieš pat nosį į krautuvėlę įsirauna tokia jau įmetėjusi bliondinė, palikdama mane kelioms sekundėms stupore tarpdury, dėl ko jos atsilikęs palydovas pasimeta, ar bandyti apeiti atsiradusią kliūtį, ar palaukti, kol aš įeisiu. bet šiaip ne taip visi patenka į vidų. ten viena pardavėja ilgai ir nuobodžiai bando įsukti juostelę į kažkokią nupezusią muilinę, kurią atitempė panašus į ją klientas, negana to, prie kitos pardavėjos jau prišuoliavo minėtoji bliondinė.
"Gal galite suformatuoti kortelę?" - klausia ji. - "Ten rodo card error, mes paskaitėm instrukcijoj, kad tada reikia suformatuoti." (aš mintyse pavartau akis.) kur ji paskaitė, kad formatavimą atlieka parduotuvėje, nelabai įsivaizduoju. mergina paima fotoaparatą (Finepix A klasės, kažką tokio pamatau "aukštyn kojom"), ir pažiūri. "Bet tada visos nuotraukos dings," - bando paaiškinti ji. "Tai ji tuščia. Aš nusipirkau naują kortelę. O šitą reikia suformatuoti", - paaiškina bliondinė. (pavartau akis in RL.) nepaisant šios logikos krizės, pardavėja kruopščiai bando įvykdyti prašymą. tiesa, aš gal pirma būčiau pabandžius dar sykį išimti ir įdėti kortelę, bet tiek to. ji kokias dvi minutes maigo mygtukus. (aš užsidengiu ranka su pinigine, kad nesimatytų veido išraiškos ir nesigirdėtų, kad krizenu.) pardavėja graudžiu balsu šaukia savo kolegą, besirausiantį po lentynas, kad jis padėtų surasti, kaip suformatuoti nelemtą kortelę.
pabaigos nemačiau, nes, laimei, vyrukas su muiline jau išsinešdino, ir tapo laisva antra kasa!
kokia gi kantrybė turi būti pardavėjų;/ gyvenime nesugebėčiau ilgėliau išdirbti be kokio nervinio streso. nebent su sąlyga, kad durnų pirkėjų nebūtų apskritai, o likę nevaizduotų esą protingesni už mane - gali sau būti, bet va vaizduot nereikia:))). juk parduotuvė - ne servisas, už knisimąsi po svetimus fotikus jiems niekas nemoka. ponia, sakyčiau pakėlus dešinį antakį bjauria ironiška intonacija, o toje instrukcijoje nebuvo parašyta, kaip pačiam suformatuoti savo kortelę? ne? tai paduokit į teismą "Fuji":D šiaip jei būtų buvus kiek kitokia preliudija, gal būčiau pasisiūlius padėti, nes pas mane pačią "finepix", tik kitos klasės, nemanau, kad meniu labai skiriasi. bet ai, o vdrug kas blogai, paskui bylinėkis:}
taigi, o ant "Akropolio" stendų, kuriuose rūkaliai kviečiami rūkyti tam skirtose patalpose, gale pridėta "Gero jums dūmo". kaip čia pasakius. | |
|
| pasivaikščiojimas po Vilnių nr. nzn koks: akmenimis grįstos gatvės, keisti ir nekeisti namai, senieji žydų daugiabučiai, "tas keistas bokštas" pakeliui link Markučių, geležinkelis, ožkos, šlimokas ir t.t. mėgstu, kai grupės pateikia dainas, kurias galima parsisiųsti, savo tinklapiuose, neišsidirbinėdami. bent kažkiek. nors dainos, kuri kažkada buvo užkabinus, 'citata', čia nėra... bet gal kam " Зимовье зверей" pasirodys įdomu. | |
|
|  kadaise, kadaise, tos dienos negrįš, buvau aš gražuolis cirko arklys... (c) | |
|
| pora šiandienos laimikių Geležinkelio stoties rajone.  dodžas. daro įspūdį, negali sakyti... čia dar senesnių galerija. o čia sunkvežiminiai. knisausi, knisausi, bet šito būtent neradau nė per kur.  labai geranoriškai nusiteikęs slepiamosios spalvos kurtas pasitaikė:) anksčiau ar vėliau sutvarkysiu ir visas. įdomu pasibastyti retai lankomomis vietomis. beje, kvartalo tarp Sniego kalėjimo ir geležinkelio gatvės grįstos akmenimis. | |
|
| 2007-06-03  2008-05-15  2008-07-05 Liejyklos g. 5/ šv.Ignoto g. 2 žmonės kalba, jog pamatų nebuvo, sienos iškrypusios ir byrančios, o apačioj, aišku, dar ir Kačerga teka. nieko stebėtino, kad atia atia jam. žada tokį pat atstatyti. | |
|
| smagus lietutis buvo.  raudonų plytų keeelias..!;) | |
|
| Tie metai, kai negalėdavau pabūti prie jūros (mūsų, vietinės), man atrodė kažkokie neteisingi. jūra veža:) | |
|
|  linkėjimai iš 'saulėtojo pajūrio';) | |
|
| kaip gerai suprasti, kad visos tos nesąmonės su nežinia-kokiom-skolom-ir-nežinia-kada-vy kstančiom-paskaitom yra tik durnas sapnas, universitetas seniai baigtas ir tau giliai dzin visi šitie dalykai:) taip giliai, kad net sapnuose išlenda:D meteorologai gąsdina sausra, kwietkelis žada audrą, uodai šėlsta... o jūroj prie Palangos 10 laipsnių. kol kas užsukom prie Saidos. "O dabar po truputį grįžtam į Ženevą", kaip sakė Kesminas. na, ne į Ženevą šįkart, bet... buvau už kroatus, bet dabar gal jau apsigalvojau. buvau pamiršus, kokie jie artistai ir grubuoliai. nors austrai nieko stebuklingo nerodė, taigi, žiūrėsim toliau. reikia gi išsirinkti, už ką sirgti:). kol kas portugalai pirmi eilėj:}
šiaip dienos citata: "Pinki, tu kvailas, bet silpnaprotis" (c) Makaulė. | |
|
| ko gero, Trakų viduramžių šventėje vertėjo ne raganų kromelį atidaryti (nežinau, ką jos ten veikė, išklijuoti ant sienų eilėraštukai ir internetinės sentencijos bei mėlynos smailios skrybėlės patikimumo nekėlė), o kokių tikrų burtininkų pasikviesti, kad debesų atpūstų:). vargšai riteriai savo šarvuose troškinosi kaip šprotai. na, ir kitiems šventės dalyviams daugiasluoksniuose apdaruose nesaldu buvo. vienas - budelio parankinis - net iš proto "išsikraustė". bent jau elgėsi kaip išprotėjęs. beje, atseit vagilę, atseit pagavę ir nuteisę (prieš tai pakankinę, pirštus patraiškę) ir vietoj atseit galvą nukirtę lenkai dar kartą įrodė, kad liaudžiai pažiūrėti į viešas bausmes - labai smagu. tiesa, vedėja rėkė vis į mikrofoną, kad prie vaikų nekirstų galvos. tai uždengė kažkaip ir paskui kraujo čiurkšlę paleido. nežinau, ko ten pribūrė, iš principo nežiūrėjau:}. labai juokinga, kai riterių kovos užsitęsė, o pagal programą turėjo prasidėti "Lėlės" spektaklis "Trys paršiukai", tai iš mikrofonų girdėjosi "vaikai, visi čionai" ir visokios dainelės, o arenoj riteriai atkakliai, nors ir lėtai, tebesimušė:].  pasižvalgiau, nutariau, ką ir taip įtariau iš anksto - jei ketinama kažką panašaus rengti L., tenepyksta, kas nesuprato, nieko gero nebus. nes šitai skirta visai kitokiai publikai, kuriai L. kiti srautai giliai nusišvilpti, o kam nenusišvilpti, tas ir taip ateitų. reikia koncepcijos, kuo rekonstruktorių intarpai gali būti kitokie nei daugybėje švenčių iki tol - tai jau nebe naujiena, kad vien ant to išjotum. nesakau, kad tos mugės blogai, man tai smagu bent ką naujo sužinoti (šįkart apie muilą pripasakojo tiek, kad įsiteprti negalėjau:)), bet kažką reikėtų modifikuoti. taip sakant, pamąstymai ateičiai. teoriniai:) daugiau mugės, aišku, daugiausia riterių. tiesa, jūsų nemielasis neetatinis korespondentas iš mūšio lauko: Šveicarija-Čekija 1:0, buvo nuobodu, gaila Frajaus, vargšelis net apsiverkė koją susižalojęs:/ taip štai prasideda čempionatas kai kam - ko gero, jo pabaiga.
Portugalijos - Turkijos dar nežiūriu, nes rašinėju į LJ:D. komentaras prie ekrano: "kas kas, Pepe? o Lolo ten nežaidžia?" | |
|
|