какова жизнь, такова и смерть...



а может быть, всё начиналось так.

"Bartas daužėsi su kokiais aštuoniais, devyniais užpuolikais kaip pašėlęs. Dar po kelių smūgių šie pradėjo trauktis, o jis sekti paskui juos, nepastebėjęs, jog kovos lauke liko vienas. Akimirką stabtelėjęs ir apsidairęs, jis išvydo, kaip triumfuojantys nugalėtojai bado kalavijais priešmirtinių traukulių dar tampomus užpultos vilkstinės karius. Klykdami laukiniais balsais, kapoja jiems galvas ir meta į roges. Štai ir priešų, regis, jau nebeliko, tada vienam kažką užrikus, visi, iškėlę kalavijus, nežmoniškai rėkdami ir kruvini iki alkūnių, metėsi ant klykiančių iš siaubo surištų moterų su vaikais."

kaži, kodėl norisi sakyti, kad autorius - ne A.Dusevičius, o majoras?:} na, tiesa, vėliau daugiau kalbų negu pjautynių.