aš irgi pasisakysiu. 
visi zyzia, kad blogai, jog Lituanicone nebuvo naujų veidų. aš tai tokių tikrai mačiau. žinoma, nereiškia, kad jie negali būti fantastai, kurie pažįstami su kitais fantastais (ne su manim), kurie larpinasi kartu ar panašiai. kita vertus, man kur kas nesmagiau būtų atvykti ir rasti 100 naujų žmonių ir nė vieno seno pažįstamo:P galbūt kas nors vyksta į koną verbuoti naujų žmonių klubams?.. tada reiktų bent jau informaciją skleisti. taip darė "Legionas": tik skrajutėmis kvietė ne į klubą, o į savo renginius, RPGamtą, kuri vyks per Jonines, ir LARP'ą, kuris vyks per Mindaugines... ir kas mane tikrai džiugina, nebeliko to vis dėlto anksčiau juntamo atstumo: čia doradiečiai, čia legionieriai, čia jūsiškiai, čia mūsiškiai, čia Vilnius, čia Kaunas... tai nereiškia, kad aš eisiu gerti su padla (ar jis su manim). bet jei netyčia prisigerčiau, turbūt priimtų ant "vežimo" pasnausti:D. ir, ko gero, jei neišdegtų (maža kas) kūrybinė stovkė, bandyčiau ką nors kusinti drauge vykti vietoj to į RPGgamtą, nors tikrai nė per kur nesu geimerė.

kitais metais konventas vyks Vilniuje, kaip visada, sklandė idėjos "O gal Klaipėda? o gal "Legionas"?. kaip visada, "Dorado" kilniai nusileido ir apsiėmė organizuoti;). XX-asis. ir Vilnius 2009-aisiais - kultūros sostinė. kiek tai gali pridėti oficialumo ar masiškumo?.. ir ar tikrai to reikia?.. beje, paskaičiuokim tuos 'senus fendomiečius', kurie galėjo, bet neatvyko. ir supraskim (čia aš ir sau), kad, deja deja, niekas nieko neprivalo - nei dalyvauti, nei organizuoti. bet kol tokių žmonių yra - linksmiau visiems. ypač, kai viskas baigiasi ir baigiasi gerai:)

tik reiktų ateičiai pasižymėti kelis dalykus. nes jie visada pasimiršta per laiką nuo vieno renginio iki kito. 
pirma, kuo mažiau žmonių susiję su konkrečiu renginiu - tuo geriau. nes bendradarbiavimas, net ir turint po ranka telefonus ar emeilus, neretai toks atmestinas, kad susigaišta dvigubai laiko dalykams, kurių nereikia. kuo mažiau atsakingų - tuo jie daugiau žino, tuo glaudžiau bendrauja, tuo mažiau tikimybės, kad kažkas negalės susitikti, kai visi kiti gali. glaudžiausiai bendraujama, kai atsakingas vienas:]. ale tai neįmanoma... 
antra, ne visada daug laiko, darbo, galų gale, piniginių investicijų reikalaujantis dalykas morališkai atsiperka. klasikinis pavyzdys - E-Bola. valandų valandos karpymo, tekstų rašymo ir garsinimo - o visi pažiūrėjo, galvom palinkčiojo ir tiek. o štai dieviškasis boulingas, vykęs kiemelyje: keliolika medinių trinkelių su skaičiais. ir visiems smagu. nekalbant apie žaidimus, kur patys dalyviai iš esmės kuria sau atrakciją. visko į tokius 'pasidaryk pats' renginius nederėtų, bet galbūt tai išeitis, kai resursų nedaug?..
trečia, daugiau jokių klipų gyviems koncertams:]

nuotraukos. apskritajame fendomo stale buvo iškelta mintis, kad daug kas nevyksta gyvai pabendrauti, nes užtenka aprašymų, nuotraukų, filmukų... man rodos, tai truputį nugesina 'neatvykimo apmaudą', bet tik tada, kai žmogus norėjo atvykti, tačiau kažkas nesusiklostė. kad kas nors nutartų neateiti, priežastimi pateikdamas "ai, pamatysiu reportažuose", man sunkiai įtikėtina. bet gal tik man?