mačiau liumpeną*, astrologą, drakonėlį didįjį ir mažąjį, auklę** - visi negyvi. 
bet plačiau apie apsilankymą Tado Ivanausko zoologijos muzijeuj - kitąkart, kai jėgų bus.

dabar šiaip - linkėjimai iš Kauno, nuo senojo kanklininko ir...šrekų:



beje, kauniečiai - dar galit spėti atsisveikinti su senaisiais Laisvės žibintais. jei paskubėsite.

* neginį; **ryklį.

kad sode galima rasti visokių keistų augalų, kurių neprisimeni sodinęs (faktas. dabar galvoju, kas ten visur auga... ačiūdie, bent į sosnovskio barščius nepanašu:)), bet dar ir grybų...



Kūginis briedžiukas (Morchella conica). rastas šalia slyvos. man rodos, slyvai jau šakės, kad grybai ant šaknų auga:}

apskritai tai nemėgstu karinių filmų, vaikystėj kai tik ekrane kas nors sproginėti pradėdavo, dumdavau iš kambario. užteko jau to, kad kažkada netyčia pažiūrėjau filmą apie Leningrado blokadą ir paskui man vaidendavosi, jog po lova guli vos kvėpuojantis žmogus-griaučiai, o jo plikais šonkauliais laipioja tarakonai:(((. vakar vėlai ėjau per kanalus (jo , aš irgi taip kartais darau:)) ir užtaikiau ant baltarusių TV, rodė po šventinio koncerto "12 novelių apie karą". pažiūrėjau kokį penketą. novelės buvo ne apie kariavimą (t.y., ne apie pif-paf, skraidančias kojas, tykštančius vidurius ir ką ten dar su pasimėgavimu rodo kai kurie vaizduotės-ubagai-režisieriai), o apie žmones kare ir žmoniškumą.
vienoj novelėj buvo pasakojama apie tai, kaip į miesto ligoninę atvažiavo koncertuoti "karinis ansamblis". po pasirodymo muzikantai išgirdo, virktelint bajaną. bajanistas ("ir kas gi groja, nemokėdamas groti?") prieina prie atlėpausio ligonio su pižama, pasidėjusio ant kelių instrumentą: "Brat, ty što že?". tas atsistoja.  "ja tože do voiny bajanistom byl. byl... bajanistom..." jis neturi vienos rankos.

šiandien nutariau pagaliau išvalyti langus, nes daigus nuo palangių išgrūdau į balkoną. dėl tam tikrų priežasčių negalėjau to daryti kaip visada: o aš pripratus tokius darbus daryti greitai, su užmoju, šnai, šnai, tekšt, brūkšt. ir... stop. iki vonios išplauti skudurėlio - ramiai, ramiai... pernelyg nesilenkti per langą... o grindų išvis neplausim. siaubas, pagalvoji, jei sveikatą susigadintum tiek, kad visą gyvenimą turėtum pamažiukais, be įkarščio... žinoma, jau kažką esi praradęs - pvz., dabar negali tiek lakstyti, kaip vaikystėj, tačiau šitas negalėjimas atkeliavo pamažu, ne netikėtai. 

kai kurie žmonės, apie viską mėgstantys spręsti kategoriškai, smerkia tuos, kurie po kokios nors nelaimės ar ligos, neatgavę jėgų, galūnių, regėjimo - ko tik nepasitaiko - pasirenka savižudybę ar lėtą užgesimą. žinoma, tie, kurie įveikia savo negalią, yra verti didžiausios pagarbos. bet jei ne... ar tikrai sąžininga juos smerkti?..

ant fantastikos užsiciklinau:/
Sigut, čia tau turėtų patikti:) ir save rasi:)

 

vklasedažnai moko esamus ar būsimus žurnalo autorius savo LJ. Gal net tikisi, kad jie ne vien paskaitys, bet ir atsižvelgs. Aš – neturiu tokios vilties. Aš tik naudojuosi vieta nuleisti garui:]. Juk jei žmogus siunčia tekstą spausdinimui (o ne šiaip „pasiskaityti pažįstamam“, nesugebėjęs jo patikrinti spelčekeriu, - ką padės kieno nors priekaištai?.. Tiesiog toks savo darbo vertinimas: aš Parašiau Kūrinį, o jūs taisykite klaidas. Tai, kad ir taip visada atsiras ką taisyti, nes kitos akys mato kiek kitaip, galų gale, ne visas stiliaus ar gramatikos subtilybes privalu išmanyti – nusišvilpt. 
Tai, kad taisydamas „konjonus“, „pakalusė“, „griaučiausiai“, „žmugutis“, „išgiventi“, „aplamai“, 100 kartų parašytą kad su bendratimi ar dėdamas kažkodėl prieš kiekvieną brūkšnį pamirštą tarpą, tu gaišti laiką, užuot kreipęs dėmesį į logiką ar siužetą, kur kartais taip pat pasitaiko skylių – nusišvilpt. 
Tai, kad prieš siunčiant savo tekstą reiktų perskaityti ne 1-2 kartus, o penkis, šešis, galų gale, nors ir dešimt, kad paskui nebūtų gėda – nusišvilpt. 
Tačiau ką ten. Jiems ne gėda. Čia man būtų gėda... Tai aš skaitau po n kartų savo tekstus. Gal reikėtų nusišvilpt. Kažkas (galbūt) vis dėlto pataisys. Ir įsivaizduoju, jei tas kažkas panašus į mane, ties 20 puslapiu jis pradės nekęsti autoriaus ir kūrinio. Ties 30 – keiktis garsiai rusiškai. Ties 50 – įrašys į juoduosius sąrašus labai ilgam laikui, o gal net visam. Nes jei brandaus amžiaus (nekalbu apie niolikinius, jiems labai daug kas dzin) žmogus, dirbantis kompiuteriu, nesugeba pasileisti klaidų tikrinimo programos... Vadinasi, jam net nešauna mintis, kad to reikia. Gal esmė ne ta, kad galvoja, jog viską turi taisyti kažkas kitas, o ta, kad mano rašantys tobulai ir nereikia jokių tikrinimų?..

Aha, tik nereikia apie tai, kad „pas mane nėra spelčekingo“. Pas mane po perinstaliavimo irgi nebuvo. Pazyziau vienam, pazyziau kitam, viską susitvarkiau. Nes maniau, kad man to reikia. Nebūtų pavykę - dar yra kiti kompai, kitos vietos. Tačiau faktas kaip blynas, jei išties manai, kad nereikia – nafig vargintis?

jei kažkas vis dėlto norės pasakyti ką nors atgal tokiu pat tokiu stiliumi, davai gal anonimiškai, nes nepažadu nesusieti komentaro autoriaus su komentaru}:/

čia, aišku, ne naujiena, bet aš šiandien smagiai suskaičiau vieną N.Gaimano mielą apsakymą ir vieną baisų (nereiškia, kad tikrai gąsdinantį). (rusiškai. jie viską išsiverčia:).

daina - originali. klipas buvo skirtas filksinginiam variantui, bet taip gal net geriau žiūrisi:D . 
Kastytis baisiai nepastovus buvo, - niekaip stovėt nenorėjo. todėl juda gana juokingai:)
 

ne, tai ne klipas apie kelių erelius ar panašiai. tai dar vienas filksingo gabaliukas su darbiniu garso įrašu (atsargiai, ten vienu metu į būgną labai garsiai trenkia:)). gabaliukas šis skirtas 1926 m. H.P.Lavkrafto sukurtai pabaisai Cthulhu, kurio neištariamą vardą fantastai transkribavo į Ktulį (arba geimeriškai - Kalačiūną). 
jei kas nori angliškai pasiskaityti apsakymą (baltu ant juodo:/). rusiškai.